- kelvedys
- kelvedỹs, -ė̃ smob. (3a), kélvedis, -ė (1) kelio vadovas: Traukia tenai kryžokai, kur buvo kelvedys su Dionu karvedžiu sutarusiu S.Dauk. Mokslas turi mūsų kelvedys būti prš. Akys pirmutinis yra kélvedis Plng. Kélvedis žmogus – vedžioja procesijas po kalnus Šts. Leidusi į žygį tik su kelvedžiu ir be jokių palydovų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.